Pasaulį netikėtai užklupus pandemijai, daug verslų susidūrė su finansiniais sunkumais. Kai kurie iš verslų su sunkumais susidorojo ir prisitaikė prie pandeminės situacijos, kai kurie – iki šiol su jais kovoja. Ką gi turėtų žinoti įmonės vadovas susidūrus su finansiniais sunkumai, kad išvengtų rizikos ateityje susilaukti ieškinio dėl žalos, patirtos laiku neinicijavus nemokumo proceso, atlyginimo?
Nuo 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pakeitimai, kuriais buvo išplėsta vadovų pareigų, susijusių su nemokumo procesu, apimtis. Vadovams aktualus JANĮ 6 straipsnio 1 dalis, kuri įpareigoja vadovą esant įmonės nemokumo tikimybei:
1. nedelsiant informuoti jos dalyvius (akcininkus) apie tokią tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą;
2. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;
3. taip pat vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.
Taigi, ką reiškia sąvoka „nemokumo tikimybė“? JANĮ juridinio asmens nemokumo tikimybę apibrėžia taip – tai padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Juridinio asmens nemokumą įstatymas apibrėžia kaip būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šis apibrėžimas susideda iš dviejų nemokumo požymių: išorinio, kai neatsiskaitoma su kreditoriais, ir vidinio – turto nepakankamumo.
Vadinasi, vadovas turi nuolat stebėti ir vertinti įmonės finansinę būklę, o iškilus nemokumo tikimybei – operatyviai reaguoti bei inicijuoti reikalingų sprendimų priėmimą. Jeigu įvertinus įmonės veiklos specifiką, vadovas prieina prie išvados, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurių per artimiausius tris mėnesius nepavyks išspręsti, reikėtų kreiptis į įmonės akcininkus su pasiūlymu spręsti šiuos sunkumus. Žinoma, esant nemokumo tikimybei vadovas turėtų veikti ypač apgalvotai, kaip antai laikytis kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo, nustatyto CK 6.9301 straipsnyje, taip pat vengti neatsargių/tyčinių veiksmų, galėtų pakenkti įmonės gyvybingumui, pavyzdžiui sudaryti įmonei nenaudingus sandorius ir pan.
Žinoma, vertinant įmonės nemokumo tikimybę, turi būti atsižvelgiama į pačios įmonės veiklos specifiką. Tarkime, įmonės pagrindinė veikla yra rangos darbų atlikimas. Dažnai tokiose sutartyse atsiskaitymo terminai yra pakankamai ilgi, pvz.: 90 dienų. Tokiu atveju apyvartinių lėšų trūkumą, užsakovui uždelsus atsiskaityti laiku, ne visuomet reikėtų interpretuoti kaip įmonės nemokumą. Reikėtų atskirti situacijas, kuomet įmonė su kreditoriais neatsiskaito ne todėl, kad ji yra nemoki, bet, tarkime todėl, kad tarp šalių vyksta ikiteisminis ginčas ar įmonė susidūrė su laikinais mokėjimų sutrikimais, kurie nėra laikomi įmonės nemokumu. Tokiu atveju, kreditoriui inicijavus tokios įmonės nemokumo bylą, tačiau įmonei pateikus įrodymus apie jos gyvybingumą, teismas, tikėtina, atsisakytų ją kelti.
Jeigu įmonė jau yra nemoki, JANĮ 6 straipsnio 2 dalis vadovas privalo imtis tokių pačių veiksmų, kaip ir esant nemokumo tikimybei, bei inicijuoti nemokumo procesą. Kaip jau minėta, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Pasaulį netikėtai užklupus pandemijai, daug verslų susidūrė su finansiniais sunkumais. Kai kurie iš verslų su sunkumais susidorojo ir prisitaikė prie pandeminės situacijos, kai kurie – iki šiol su jais kovoja. Ką gi turėtų žinoti įmonės vadovas susidūrus su finansiniais sunkumai, kad išvengtų rizikos ateityje susilaukti ieškinio dėl žalos, patirtos laiku neinicijavus nemokumo proceso, atlyginimo?
Taigi, įmonės vadovas JANĮ yra įpareigotas nuolat stebėti ir vertinti įmonės finansinę būklę. Netinkamai vykdant JANĮ numatytas pareigas, vadovui gali tekti atsakyti įmonei ir (ar) jos kreditoriams, jeigu teisme bus įrodyta, kad vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė JANĮ įtvirtintas pareigas. Tokiu atveju JANĮ 13 straipsnis numato vadovo pareigą atlyginti žalą ir/arba teismo teisę apriboti vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.